1 1 Sesavali 2006 wlidan saqarTvelos mTavrobis umniSvnelovanes prioritets warmoadgenda saqarTvelos, rogorc tranzituli qveynis konkurentunarianobis ganviTareba misi satransporto koridorebis gaumjobesebis gziT. aRniSnuli mimdinare procesi momavalSic warmatebiT warimarTeba. qveynis ekonomikuri ganviTarebis TvalsazrisiT, mezobel qveynebTan vaWrobis xelSewyobasa da turizmis infrastruqturis ganviTarebas umTavresi roli eniWeba, am mxriv ki, rogorc saxelmwifo aseve adgilobrivi mniSvnelobis sagzao qselis gaumjobeseba ganviTareba mniSvnelovan aucilebelia faqtorebs saTanado ganapirobebs. ekonomikuri satransporto zrdisTvis, da seqtoris saqarTvelos mosaxleobis cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad. aRniSnulis gaTvaliswinebiT, igegmeba dasavleT saqarTveloSi martvilis raionis sofel JinoTasTan, salxino-dadianebis sasaxlesTan misasvleli Sidasaxelmwifoebrivi mniSvnelobis (S-77) saavtomobilo gzis me-4 kilometrSi. aRniSnuli saavtomobilo gzis reabilitacia ganxorcielda xuTiode wlis ukan. axali saxide gadasasvlelis mSeneblobis perspeqtiviT, sareabilitacio samuSaoebi mizanmimarTulad ar ganxorcielda daaxloebiT 100 metri sigrZis monakveTze, romelic moicavs arsebul saxide gadasasvlels. moqmedi samSeneblo normebiT da wesebiT. gamoyenebuli iqna Semdegi teqnikuri dokumentacia: СНиП 2.05.03‐84 -“xidebi da milebi”; СНиП 3.06.04‐91 -“xidebi da milebi”; СНиП 3.02.03‐81 - “ximinjovani saZirkvlebi”; СНиП 2.05.02‐85 - “saavtomobilo gzebi”; СНиП III 4‐80* - “usafrTxoebis teqnika mSeneblobaSi” СНиП III 3.01.01‐85 - “mSeneblobis organizacia”. 2 samuSao proeqtis damuSavebisas 2 proeqtiT gansazRvruli daxasiaTeba saqmianobis da detalebis saproeqto ubani mdebareobs dasavleT saqarTveloSi martvilis raionis sofel JinoTasTan, salxino-dadianebis sasaxlesTan misasvleli Sidasaxelmwifoebrivi mniSvnelobis (S-77) saavtomobilo gzis me-4 kilometrSi. Gგzis reabilitaciidan gamomdinare aRniSnuli xidi ver uzrunvelyofs normebiT gaTvaliswinebul moTxovnebs da saWiroa axali saxide gadasasvlelis mSenebloba. samSeneblo monakveTi gadis, dausaxlebel teritoriaze. aRsaniSnavia, rom axali saxide gadasasvleli arsebuli xidis 10 mtris daSorebiT aSendeba. Axali saxide gadasasvlelis sigrZe 63 metri iqneba xolo sigane 12.6 metri. Aarsebuli saxide gadasasvleli darCeba axali saxide gadasasvlelis mSeneblobamde da Semdeg moxdeba misi demontaJi. 3 arsebuli gzisa da xidis aRweriloba saproeqto ubanze arsebuli savali nawili warmodgenilia orzoliani asfaltbetonis safariT. gzis sruli siganea 8 metri, ganivi kveTis Semdegi tipuri geometriuli parametrebiT: 1.0 m siganis xreSovani gverduli orive mxares 3.0 m siganis a/b safariani moZraobis ori zoli sur. 1: arsebuli xidis misasvleli gzis monakveTebi arsebuli xidi ormaliania, 2@14 m sqemis malTa ganawilebiT; burjebi, malis naSeni da fenili foladis konstruqciiTaa naSeni; saxifaToa sagzao moZraobisaTvis da saWiroebs gadaudebel Secvlas(ix.sur.2). savali nawilis gabariti (3.20 m) uzrunvelyofs mxolod calmxrivi sagzao moZraobis gatarebas. sagzao moZraobis datvirTvis SezRudvaa 2,5 tonaZala. sur. 2: arsebuli xidi 4 aRmosavleT ganapira burjTan gaSiSvlebebSi warmodgenilia argelitebi, romelsac eyrdnoba ganapira burjis mcire CaRrmavebis saZirkveli. dasavleT ganapira burji eyrdnoba foladis CarCos da winaswardamzadebuli rkinabetonis konstruqciebisagan saxeldaxelod Semofarglul SeuRlebis yrils, romelic mowyobilia riynari gruntisagan (ix.sur.3). Sualeduri burji warmoadgens foladis profilovani elementebisagan Sekrul CarCos. sur. 3: aRmosavleT(marcxniv) da dasavleT ganapira burjebis xedebi saproeqto garemos Sefaseba saxide gadasasvlelis yvelaze xelsayreli saproeqto variantis SerCevis procesSi gaTvaliswinebuli unda iqnas, erTis mxriv, saproeqto davalebis moTxovnebi, xolo meores mxriv, saproeqto ubanze warmodgenili SezRudvebi da xelsayreli garemoebani, - maTi naklovanebebi da upiratesobani. imTaviTve cxadia, rom arsebuli saxide gadasasvleli unda daeqvemdebaros srul demontaJs. amdenad, arsebuli xidis konstruqcia sainteresoa mxolod demontaJis samuSaoTa moculobebis gansazRvris mizniT, xolo misi garemo faqtorebi ki, - rogorc aucileblad gasaTvaliswinebeli gamocdileba axali saxide gadasasvlelis proeqtirebis procesSi. marcxena (aRmosavleT) ganapira burjTan warmodgenilia mSeneblobis ori saxis narCeni. erTi warmoadgens uZvelesi xidis, yorebetonis ganapira burjis narCenebs, xolo meore - axali saxide gadasasvlelis 5 rkinabetonis ganapira burjis Sewyvetili mSeneblobis narCenebs. orive maTgani mdebareobs arsebuli xidis aRmosavleT ganapira burjis gverdiT(ix.sur.4). iqve, marcxena (aRmosavleT) ganapira burjTan maxloblobaSi saproeqto gzas uerTdeba meoradi gza daaxloebiT 10 % grZivi qanobiT. aRniSnuli mierTebis xreSovani safari intensiuri wvimebis periodSi gadmodis da xSirad faravs saproeqto gzis asfaltis safars. aRmosavleT ganapira burjidan daaxloebiT 50 metrSi saproeqto gzaze mdebareobs marTkuTxa 3,3X2,5 m kveTis rkinabetonis mili. milis Warbi sigrZiT Tu vimsjelebT, savaraudod es ukanaskneli aSenda xidis wamowyebuli mSeneblobis dros im perspeqtiviT, rom saWiroebis SemTxvevaSi SesaZlebeli yofiliyo arsebuli profilis amaRleba gzis geometriuli parametrebis gaumjobesebis mizniT (ix.sur.5). unda aRiniSnos, rom arsebuli milis mimdebared grZivi profilis qanobi 8 %-s aWarbebs. sur. 4: mSeneblobis narCenebi aRmosavleT ganapira burjTan(gaRma napirze) sur. 5 arsebuli marTkuTxa mili mSeneblobis ekonomiis mizniT, Tavis droze arsebuli saxide gadasasvleli aSenebulia grZivi profiliT Cazneqil mrudze. agreTve, saxide gadasasvlelis sigrZis ekonomiis mizniT dasavleT ganapira burji SemoWrilia mdinaris kalapotSi, xolo es ukanaskneli gegmaSi formirebulia mrudxazovnad(ix.sur.6); nakadi mimarTulia aRmosavleT burjisaken da recxavs argeliti qanebiT agebul cicabo napirs. amitom, xidis hidravlikuri xvreti asimetriuladaa datvirTuli, ZiriTadad gamoyenebulia marcxena (aRmosavleTi) malis xvreti, xolo marjvena malis xvreti akumulaciis zonaSi mdebareobs da nawilobriv amovsebulia riynari gruntiT. rasakvirvelia, es naklovanebebi Serbilebuli unda iqnas axali saxide gadasasvlelis proeqtirebisas, rac SeuZlebelia dasavleT ganapira burjis adgilmdebareobis Secvlis, anu arsebuli profilis awevis gareSe. 6 sur. 6 md. waCxuras kalapoti arsebulis xidis aRma biefSi 2.1. ganxorcielebuli saproeqto kvlevebi damproeqteblis mier mobilizebulia obieqtTan dakavSirebuli arsebuli kvlevebi da masalebi, kerZod, saproeqto ubnis topografiuli (fizikuri) rukebi, “guglis” fotoimiji, arsebuli zogadgeologiuri literatura, hidrometeorologuri da klimaturi kvlevis sadgurebis statistikuri monacemebi. pirvelive SesaZleblobisTanave ganxorcielda savele gasvla; saproeqto obieqtisa da mimdebare garemos daTvaliereba, adgilobriv mkvidrTa gamokiTxva; dasuraTeba da rekognoscireba; SesaZlo alternatiuli mimarTulebebis mimoxilva. topografuli agegmvis dawyebamde dadginda poligonuri marSruti. damagrda, ganisazRvra da dokumentebuli iqna geodezuri punqtebi. winaswari eleqtronuli marSruti zeddebis meTodiT (“superimpozireba”) datanili iqna arsebul topografiul rukebze; ganisazRvra topografiuli gadaRebis saWiro areali. topografiuli agegmva ganxorcielda gzis winaswardadgenil derefanSi da mdinaris kalapotSi. arsebuli gzis, ganivi kveTebisa da rekomendebuli derefnis agegmva moxda 20-metriani intervalebiT. aRniSnuli intervali saWiroebis SemTxvevaSi mcirdeboda obieqtis specifiurobis mixedviT. agegmva moicavda agreTve iseT topografiuli detalebs, rogoricaa arsebuli gzebi, sadrenaJo nagebobebi, Senobebi, saxlebi, sakomunikacio xazebi da sxv. agegmva ganxorcielda Semdegi mowyobilobebis gamoyenebiT: 1 c. maRalefeqturi navigaciis globaluri sistema Leica GPS 1200 1 sruli sadguri Leica TPS 407 1 sruli sadguri Trimble 3600 1 c. maRalefeqturi navigaciis globaluri sistema Zeiss, ELTA GPS Experience kompiuterebi “nouTbuqi” agegmvis kompiuteruli programebiT agegmvis damxmare mowyobiloba, rogoricaa tripodebi, refleqtorebi, nivelirebis mowyobiloba da sxv. 7 amis Semdeg ganxorcielda agegmvis monacemebis kompilireba sabazo rukebisa da reliefis cifruli modelis Sesaqmnelad. moxda koordinatebisa da niSnulebis gamoTvla, regulireba da gardaqmna gzis saproeqto CAD CARD/8.2 programis (gzis kompiuteruli daproeqteba) moTxovnebis Sesabamisad. CARD/8.2 reliefis modelirebisa da trasirebis saproeqto kompiuteruli programa Sedgeba samganzomilebian monacemTa mikroprocesoriani bazebisagan, romelSic SesaZlebelia reliefis cifruli modelis Seqmna formis Sesaxeb monacemebisa da agegmvis sxva saxis informaciis gamoyenebiT; aseve, SesaZlebelia gzatkecilis rekomendebuli qanobebis erTmaneTisadmi zeddeba miwis profilebis, ganivi kveTebis Sesaxeb informaciis misaRebad da miwis samuSaoebis moculobebis saangariSod. Sedgenilia arsebuli gzis sabaziso rukebi, romlebzec naCvenebia gzis derefnis konturis detalebi. am sabaziso rukebis gamoyenebiT SemuSavda cifruli modeli CARD/8.2 programis daxmarebiT. mopovebul fizikur rukebze datanili iqna mdinareebis wyalSemkrebi auzebi, dadgenili iqna hidravlikuri daxrilobebi da Sesabamisi uzrunvelyofis wylis xarjebi saTanado meTodologiis gamoyenebiT(ix. danarTi 1: hidrologiuri angariSi). arsebuli reliefis cifruli modeli gamoyenebuli iqna mdinaris hidrologiuri profilebisa da kveTebis asagebad, ramac SesaZlebloba mogvca TiToeuli kveTisaTvis dagvedgina mdinareebis hidravlikuri parametrebi, maRali wylis doneebi da gamorecxvis niSnulebi. (ix. danarTi 1). 8 2. 17 6 DESIGN BRIDGE md .w aCx ur a sapr o eqt o xi d i A1 Wabur R i l i 0+ 11 BH-2 0+ 12 9. 97 5 P1 14 8. 12 9 P2 0+ Wabur R i l i BH-1 0+ 16 5. 87 9 A2 md r xu aC w . i Senak ad i nax.2 xidis gengegma ganxorcielda zedapiruli sainJinro-geologiuri aRwera qanebis warmodgenil gaSiSvlebebSi. aRsaniSnavia, rom ZiriTadi qanebi argelitebi Zalian axlos gamodian zedapirze. ganxorcielda detaluri sainJinro-geologiuri kvleva. burRvebi ganxorcielda mdinaris orive mxares saTanado siRrmiT da agebuli iqna liTologiri Wrilebi. sainJinro-geologiuri kvlevis detaluri angariSi warmodgenilia danarTi 2-Si. damproeqteblis mier ganxiluli iqna ramdenime saproeqto varianti: 1. saxide gadasasvleli arsebul mimarTulebaze winaswardamzadebuli winaswardaZabuli tesebri rikinabetonis koWebis malis naSeniT 2@21 m malTa ganawilebiT 2. saxide gadasasvleli axal mimarTulebaze, arsebuli xidis zeda biefSi winaswardamzadebuli winaswardaZabuli tesebri rikinabetonis koWebis malis naSeniT 2@21 m malTa ganawilebiT. 9 3. saxide gadasasvleli axal mimarTulebaze, arsebuli xidis zeda biefSi winaswardamzadebuli tesebri rikinabetonis koWebis malis naSeniT 3@18 m malTa ganawilebiT. Semdgomi detaluri proeqtorebisaTvis miRebuli iqna es ukanaskneli varianti(ixileT zemoT naxazi 2). proeqtirebis wyaroebi teqnikuri davalebiT dadgenilia, rom proeqtirebisaTvis savaldebuloa saqarTveloSi moqmedi standartebis gamoyeneba, rac pirvel rigSi gulisxmobs saavtomobilo gzebis departamentis mier gamocemul “saqarTvelos saerTo sargeblobis saavtomobilo gzebis geometriuli da struqturuli standartebi”-s miTiTebebis Sesrulebas. saproeqto konsultantma angariSis momzadebisas gamoiyena aRniSnuli standarti gzisa da saxide gadasasvlelis gabarituli parametrebis daniSvnisas; saxide gadasasvlelis konstruqciuli elementebis zomebis daniSvnisa da saproeqto gaangariSebebisaTvis ki gamoyenebuli iqna AASHTO LRFD-02 (dayvanili datvirTvebisa da winaRobis proeqtirebis (LRFD) meTodologia) proeqtirebis standartis 2007 wlis gamocemis miTiTebebi. im calkeul SemTxvevebSi, sadac obieqturi mizeziT, ver moxerxda saqarTvelos saerTo sargeblobis saavtomobilo gzebis standartis gamoyeneba, vixelmZRvaneleT avtomagistralebisa da savtomobilo xidebis proeqtirebis AASHTO standartis Sesabamisi specifikaciebiT. datvirTvebis saproeqto monacemebis dadgenisaTvis gamoyenebulia Sesabamis adgilobriv uwyebaTa mier gamoqveynebuli monacemebi. gruntis aCqarebis koeficientis udidesi mniSvneloba aRebuli iqna Sesabamisi normatiuli dokumentis daraionebis rukidan (saqarTvelos ekonomikis saministros 2009 wlis 7 oqtombris brZanebuleba, samSeneblo normebi da wesebi, “seismomedegi mSenebloba”, 01.01-09, ixileT Tavi 5, seismuri saSiSroebis ruqa). garkveuli tipis monacemebi, romlebic ar moipoveba zemoT aRniSnuli standartis specifikaciebis mixedviT(magaliTad, gruntis damuSavebis sirTulis kategoria, sagzao niSnebi da moniSvna), mopovebulia yofili sabWoTa kavSiris standartebis Sesabamisi specifikaciebis mixedviT(samSeneblo normebi da wesebi, СНиП). damkveTis TanxmobiT, malis naSenis proeqti momzadebulia sabWoTa kavSiris droindeli tipuri proeqtirebis seriuli warmoebis tesebri rkinabetonis koWebis gamoyenebiT, rac avaldebulebs kontraqtors, malis mSenebloba ganaxorcielos Semdegi normariuli dokumentaciis Sesabamisad: Senoba-nagebobebis konstruqciebi, nakeTobebi da kvanZebi seria 3.53.1-73: saavtomobilo xidebis tesebri kveTis 12,15 da 18 m sigrZis dauZabavi rkinabetonis koWebis udiafragmo malis naSeni gamoSveba "0": preoqtirebis masalebi. monoliTuri konstruqciebi da kvanZebi. muSa naxazebi. gamoSveba "1": rkinabetonis nakeTobani. muSa naxazebi. [ТИПОВЫЕ КОНСТРУКЦИИ, ИЗДЕЛИЯ И УЗЛЫ ЗДАНИЙ И СООРУЖЕНИЙ; СЕРИЯ 3.505.1-73: ПРОЛЕТНЫЕ СТРОЕНИЯ БЕЗ ДЯФРАГМ ДЛИННОЙ 12, 15 И 18 М ИЗ ЖЕЛЕЗОБЕТОННЫХ БАЛОК ТАВРОВОГО СЕЧЕНИЯ С НЕРАПРЯГАЕМОЙ АРМАТУРОЙ ДЛЯ АВТОДОРОЖНЫХ МОСТОВ: 10 ВЫПУСК 0 : МАТЕРЯЛЫ ДЛЯ ПРОЕКТИРОВАНИЯ. МОНОЛИТНЫЕ КОНСТРУКЦИИ И УЗЛЫ. РАБОЧИЕ ЧЕРТЕЖИ ВЫПУСК 1 : ЖЕЛЕЗОБЕТОННЫЕ ИЗДЕЛИЯ. РАБОЧИЕ ЧЕРТЕЖИ] xidis proeqtirebis wyaroebi bunebrivi datvirTvebis (hidravlikuri, qaris, temperaturuli cvalebadobis, sagzao moZraobis intensiobis, gruntis seismuri aCqarebis da a. S.) sidideebis dasadgenad gamoyenebuli iqna saqarTveloSi moqmedi Sesabamisi normatiruli dokumentebisa da uwyebebis wyaroebi. xidis konstruqciuli elementebi gaangariSebulia im pirobiT, rom daakmayofilos proeqtirebis AASHRO standartiT gansazRvruli datvirTvebis (a) deformaciebisa da (b) simtkicis zRvruli mdgomareobebis kombinaciebis moTxovnebi. deformaciebis zRvruli mdgomareobis mixedviT datvirTvebis kombinaciebisaTvis ganxiluli iqna konstruqciuli elementebis Zabvebis, gadaadgilebebis, bzarwarmoqmnis, araturis ganawilebis, CaRunvebis da samSeneblo awevis pirobebis adeqvaturoba. simtkicis zRvruli mdgomaroebisaTvis gamokvleuli iqna konstruqciebis simtkice da mdgradoba RerZul, mRunav da gadamWrel datvirTvebze. masalaTa winaRobis saimedoobis koeficientebi aRebulia AASHTO proeqtirebis specifikaciebis mixedviT. komerciulad xelmisawvdom kompiuterul programasTan erTad gamoyenebuli iqna “eqselis” uwyisebi garkveuli specifiuri gaangariSebis Casatareblad. gamoyenebuli programa iZleva datvirTvebis yvela SesaZlo kombinaciis paketis generirebis saSualebas AASHTO proeqtirebis specifikaciebis 3.4.1.-1 cxrilis (datvirTvebis kombinaciebi da koeficientebi) mixedviT. betonis elementebis proeqtireba dafuZnebulia masalebis qvemoT mocemul maxasiaTeblebze da AASHTO-2007 swtandartis praqtikiT gamoyenebul masalaTa maxasiaTeblebze. prioritetulad iqna ganxiluli adgilobrivad xelmisawvdomi masalebis maxasiaTeblebis gamoyeneba proeqtirebisas. proeqtiT gamoyenebuli betonis klasi C30 (28 dRis cilindris simtkice kumSvaze 30 mpa) unda iyos yvela monoliTuri rkinabetonis konstruqciisaTvis, xolo winaswardamzadebuli rkinabetonis konstruqciebi unda damzaddes zemoT aRniSnuli normariuli dokumentaciis Sesabamisad (betoni Б25, armatura A-III ) burjebis armaturis foladis Reroebi profilovania. igi akmayofilebs AASHTO M31, Gklasi 60 (ASTM A-615, Grade 60) masalaTa specifikaciis moTxovnebs denadobis zRvris aranakleb 420 mpa sididiT(Seesabameba britanuli standartis S500 klass). satendero dokumentaciis naxazebiTa da specifikaciebiT dadgenili armaturis Reroebis diametrebis sidideebi cvalebadia 10 mm-dan 32 mm-mde. sayrdeni nawilebi SeirCa ganapira da Sualeduri burjebisaTvis Sesabamisad kompania “MAURER SÖHNE”-s standartis(an eqvivalenturi) sayrdeni nawilebis katalogze dayrdnobiT raTa uzrunvelyos saproeqto parametrebis gamoTvlili sidideebis moTxovnebi, rogoricaa maqsimaluri vertikaluri Zala, saproeqto xazovani gadaadgilebebi(seismuri datvirTvis 11 kombinaciebis gaTvaliswinebiT) da mobrunebis saangariSo kuTxe, AASTO LRFD/07 standartis 14.7.5 Tavis mixedviT. “MAURER SÖHNE” standartuli proeqtis(an eqvivalenturi) D-80 specifikaciis sadeformacio nakerebi iqna daniSnuli ganapira burjebze moTxovnili xazovani gadaadgilebebis saangariSo sidideebis mixedviT. 2.2. Zireuli saproeqto-sainJinro gadawyvetilebebi proeqtirebisaTvis imTaviTve wayenebulia Semdegi moTxovnebi: 1. gzis kategoria: Sidasaxelmwifoebrivi mniSvnelobis 2. saproeqto siCqare - 60 km/sT. 3. moZravi datvirTva xidze - А11(НК-80) an HL-93 xidis savali nawilis geometriuli parametrebi saxide gadasasvleli gegmaSi ganlagebulia 130 m radiusian mrudze. davalebiT mocemulia xidis gamosayenebeli gabariti: Г‐8+2х0,75, Tumca zemoT aRniSnuli mizeziT saproeqto xidis gabaritia Г‐10+2х0,75(ix.nax.3). 12 600 10 000 1 300 147 750 403 (cval ebad i a) 1 300 m in. 3 250 min. 3 250 (cval ebad i a) 403 750 147 z R ud ar i ÃÎ ÑÒ 26804-86 sagz ao mo ni Svna sagz ao mo ni Svna ROAD MARKING 2.0 % max 4.0 % ROAD MARKING * mo sagz ao mo ni Svna 3. ROAD MARKING 2.0 % nax.3 savali nawilis tipuri geometriuli monacemebi gzis monakveTebisaTvis mowodebuli tipuri ganivi profilis geometriuli monacemebi Semdegnairia: savali zolebis raodenoba gamyofi zoli ZiriTadi ganivi profilis forma savali nawilis ZiriTadi ganivi qanobi sagzao gverdulebis ZiriTadi ganivi qanobi savali zolis sigane gamagrebuli gverdulis sigane moxreSili gverdulis sigane sagzao kalapotis sruli sigane 2 ar gamoiyeneba ormxriv qanobiani 2,0 % 4 % 3.25 m 0.5 m 1.0 m 5.5 m gzis monakveTebis tipuri ganivi profilis mixedviT safaris sruli sigane 7.5 metrs. xidis savali nawilis gabariti (Tvalamrididan Tvalamridamde) daniSnulia 10.0 metri sididiT, romelic orive mxares cvalebadi siganis 12 usafrTxoebis zolebs (ix nax. 6). saproeqto xidis kveTi gzis kveTTan dakavSirebulia 20 m-mde sigrZis gardamavali monakveTebiT xidis orive mxares misasvlelebze. miyenebuli datvirTvebis mimoxilva tipuri ganivkveTis zomebidan gamomdinare daniSnuli konstruqciuli elementebis mixedviT TiToeuli variantisaTvis dadgenili iqna moqmedi mudmivi da droebiTi jgufis datvirTvebi savaldebulo saxelmZRvanelo miTiTebebis Sesabamisad. malis naSenis angariSi ganxorcielebulia zemoT aRniSnuli normatul dokumentSi. burjebis angariSisas AASHTO LRFD-02 (dayvanili datvirTvebisa da winaRobis proeqtirebis (LRFD) meTodi) proeqtirebis standartis 2007 wlis gamocemis miTiTebebi iqna gamoyenebuli, Tumca unda aRiniSnos, rom moZravi datvirTva am SemTxvevaSi miyenebulia AK11 standartuli datvirTvis mixedviT. sakuTari wonis da zednadebi mudmivi datvirTva gamoTvlilia konstruqciuli elementebis saproeqto zomebis mixedviT, romelic saproeqto naxazebSia mocemuli. erTeuli moculobiTi wonis mniSvnelobebi calkeuli konstruqciuli elementebisa da xidis komponentebisaTvis mocemulia cxrili 5.1-Si cxr. 1: konstruqciul angariSebSi gamoyenebuli mudmivi datvirTvis erTeuli moculobiTi wonebi DEmasala moculobiTi wona, kn/m3 bitumovani safari 23.0 standartuli datkepnili qviSa, Tixa, lami 19.25 25.00 betoni – saSoalod mZime f’c≤35 mpa simtkicis RorRi, qviSa-xreSi, balasti, 22.50 foladi 78.50 kldovani kaWari 27.0 wyali 10.00 qaris datvirTva malis naSenze efuZneba qaris zemoqmedebis qveS myofi fasadis nawilis farTobs, romelic, rogorc wesi, vrceldeba malis naSenis koWisa da usafrTxoebis zRudaris/moajiris simaRlis farglebSi. angariSebSi qaris siCqaris sidided aRebulia 160 km/sT. qaris datvirTva modebulia sayrdeni nawilebis doneze sayrdeni nawilebis zomebis dasadgenad da burjebis konstruqciuli angariSisaTvis. hidravlikuri nakadis datvirTva xidis burjebze daangariSebulia nakadis maqsimaluri siCqarisaTvis, 3.4 m/wm(ix. danarTi 1, hidrologiuri angariSi) temperaturuli cvalebadobiT gamowveuli datvirTvebi gaTvaliswinebulia yvela konstruqciuli elementisaTvis. maqsimaluri temperatura - 40°C, minimaluri temperatura - -40°C, saSualo wliuri temperatura – 12.8°C. 13 samSeneblo datvirTva gaTvaliswinebulia saproeqto konsultantis mier SemoTavazebuli mSeneblobis TanmimdevrobisaTvis. Tumca, mSeneblobis ganxorcielebisas, kontraqtorma unda gaiTvaliswinos samSeneblo datvirTvebi mis mier SemoTavazebuli teqnologiis mixedviT. qveiTTa moZravi datvirTva 3.6kn/m2 sididiT trotuarebis srul siganeze xidis orive mxares. gaTvaliswinebulia sxva datvirTva rogoricaa gazmomaragebis milis gaTvaliswinebulia standartis moTxovnebis Sesabamisad. datvirTva saeqspuatacio datvirTvisaTvis igulisxmeba, rom xidis ganaxlebis dros xidze sagzao moZraoba SezRuduli iqneba. kapitaluri seismuri datvirTvebis saangariSod saproqto xidebi ganxilulia rogorc “sasicocxlo mniSvnelobis xidis” kategoria (Essential Bridges) AASHTO LRFDO 3.10.3 Tavis klasifikaciaSi. gruntis tipi saproeqto xidisaTvis xvdeba tipi II-is klasifikaciaSi AASHTO LRFDO 3.10.5 Tavis mixedviT. seismuri angariSi ganxorcielda proeqtirebis AASHRO standartis “reagirebis speqtraluri analizi”-is meTodiT horizontalur sibrtyeSi. gruntis aCqarebis koeficientis udidesi mniSvneloba A=0.3g(2.95 m/wm2) ganmeorebadobis 1000-wliani periodisaTvis aRebuli iqna Sesabamisi normatiuli dokumentis daraionebis rukidan martvilis raionis sofeli JinoTasaTvis, romelic xvdeba MSK sistemis daraionebis mixedviT 9-balian zonaSi (saqarTvelos ekonomikis saministros 2009 wlis 7 oqtombris brZanebuleba, samSeneblo normebi da wesebi, “sismomedegi mSenebloba”, 01.01-09, ixileT aqve seismuri saSiSroebis ruqa). samSeneblo moednis klasi B: kldovani da marcvlovani grunti ganivi talRis gavrcelebis siCqaris sidideebis Semdegi diapazonisaTvis: 2500 futi/wm(763 m/wm)≤vs≤5000 futi/wm(1525 m/wm). seismuri datvirTva modebulia xidis konstruqciaze, rogorc dinamiuri datvirTva “reagirebis speqtraluri meTodis” mixedviT 14 sur.4: seismuri saSiSroebebis saxelmZRvanelo ruka wyalsarini sistema xidis nafenze daproeqtebulia zemoT aRniSnuli sabWoTa droindeli normatiuli dokumentaciis mixedviT trotuarebze gare gadadinebiT. saproeqto datvirTvebi saZirkvlebze standartis me-10 Tavis miTiTebebs. iTvaliswinebs AASHTO LRFD-07 saZirkvlis tipis SerCeva efuZneba gamokvleul sainJinro-geologiur pirobebs da obieqtis sxva specifiur SezRudvebs. upirvelesad ganxiluli iqneba brtyeli saZirkvlis arCevanis Sesabamisoba rogorc konstruqciis simtkicisa da mdgradobis, iseve maTi safuZvlebis geoteqnikuri mzidunarianobis saWiroebebTan. yvela saproeqto parametri gruntis fizikur-meqanikuri maxasiaTeblebisa aRebulia ganxorcielebuli sainJinro-geologiuri kvlevis angariSis Sesabamisi monacemebidan (ix. danarTi 2). moqmedi reaqciis Zalebis (vertikaluri da horizontaluri Zala da mRunavi momentebi) maqsimaluri sidideebi aiReba Sesabamisi xidis konstruqciuli analizis angariSidan simtkicisa da deformaciebis zRvruli mdgomareobis kombinaciebis mixedviT, rogorc yvelaze araxelsayreli simtkicis, gadaadgilebis da saerTo mdgradobis pirobebze saangariSod. datvirTvebis kombinaciebisaTvis wonasworobis Semdegi pirobebi iqna Semowmebuli: a) deformaciebis zRvruli mdgomareobis mixedviT: saZirkvlis jdena saZirkvlis saerTo mdgradoba gadayiravebaze da gacurebaze b) simtkicis zRvruli mdgomareobis mixedviT: fuZis mzidunarianoba proeqtirebis mimoxilva 15 (saxide gadasasvleli ganawilebiT, 3@18 m) winaswardamzadebuli tesebri rkb koWebis malTa gzis proeqtireba misasvleli gzis monakveTebis proeqtireba warimarTa erTis mxriv saproeqto saxide gadasasvlelis konstruqciuli moTxovnebis, xolo meores mxriv arsebuli naklovanebebis maqsimalurad aRmofxvris SesaZleblobis gaTvaliswinebiT. qvemoT xazgasmulia arsebuli misasvleli gzis monakveTebisa da saxide gadasasvlelis naklovanebebi da proeqtiT gaTvaliswinebeli Sesabamisi gaumjobesebis RonisZiebebi: # arsebuli naklovaneba proeqtis midgoma/gaumjobeseba 1 marcxena napiridan misasvleli gzis monakveTis grZivi profilis qanobi 8 grZivi qanobi Semcirebulia 7 %-s aRwevs; ar Seesabameba am %-mde standartis minimaluri dawesebul mniSvnelobis gzisaTvis moTxovnis Sesabamisad standartis moTxovnebs. 2 marcena napiridan misasvleli gzis adgilobrivi gzis mierTebaze monakveTTan adgilobrivi gzis grZivi qanobi Semvirebulia 4 mierTebaze grZivi profili 10 %-s %-mde aRemateba, rac warmoqmnis arasaTanado mierTebaze da xidTan wyalarinebis pirobebs; adgili aqvs misavleli gzis Sesabamis gzaze didi raodenobiT Camonatanebs. monakveTze gaTvaliswinebulia rkinabetonis kiuveti 3 marcena napiridan misasvleli gzis proeqtirebis standartis monakveTis grZivi profilis Cazneqili minimaluri moTxovnis mrudis radiusi 700 metria; ar Sesabamisad radiusi Seesabameba am mniSvnelobis gzisaTvis gazrdilia 1700 m-mde dawesebul standartis moTxovnebs. damatebiTi yrilis saSualebiT 4 marcena napiridan misasvleli gzis yrilis fenis gazrdili monakveTze arsebul marTkuTxa simaRlis uzrunvelsayofad rkinabetonis mils ar gaaCnia sainJinro arsebuli milis saTavisze da proeqtirebis praqtikiTa moewyoba 1 metri simaRlis gaTvaliswinebuli standartiT monoliTuri rkinabetonis sakmarisi sisqis yrili fena; parapeti. 5 mocemul topografiul pirobebSi saxide gadasasvleli droebiTi garTulebulia daproeqtebulia axal mowyoba arsebuli gadasasvlelis mimarTulebaze mSeneblobisas sagzao moZraobis Seuferxebebli arsebuli xidis droebiTi gatarebisaTvis SenarCunebiT. 6 gegmaSi sworxazovani xidis SemTxvevaSi saxide gadasasvleli gegmaSi saproeqto ubnis farglebSi misasvlel ganlagebulia mrudze. monakveTebze geometrulad SeuZlebelia standartis mier moTxovnili horizontaluri mrudis minimalurad aucilebeli sididis (130 m) radiusis uzrunvelyofa 7 misasvleli gzis monakveTebi daniSnulia saTanado kerZo moqceulia orive mxridan konstruqciis rkb kedeli, 16 riTac, erTis mxriv, uzrunvelyofilia gazrdili simaRlis yrilis Sekaveba, meores mxriv ki miwis gamosyidvis proceduris Tavidan arideba. arsebul RobeebTan saWiroebis mixedviT ewyoba rkinabetonis kiuvetebi. saproeqto ganapira burji ganlagebulia siRrmeSi garkveuli rezerviT ganapira burji daproeqtebulia ximinjovani saZirkvliT sakuTrebaSi arsebuli ezoebiT koridorSi; axali SezRudul simaRlis mimarTulebaze gazrdili yrilis mSenebloba moiTxovs met koridors da saWiroebs miwis gamosyidvis xangrZliv, ZviradRirebul proceduras. 8 marcxena ganapira burjis mdgradoba safrTxeSia ferdis intensiuri eroziis Sedegad malis mSeneblobis meTodi malis naSenis koWebi winaswar mzaddeba saTanado aRWurvilobisa da kvalifikaciis saamqroSi, miewodeba samSeneblo obieqtze da saproeqto mdgomareobaSi montaJdeba saTanado mzidunarianobis amwe(ebi)s gamoyenebiT. malis naSenis kveTi Sedgeba 18 metri sigrZis 7 cali winaswardamzadebuli tesebri rkinabetonis koWisagan (wd koWi: betonis klasi Б25, armaturis klasi А-III) romlis Taros gverdidan gaaCnia damakavSirebeli armaturis gamonaSverebi. am ukanasknelis saSualebiT wd koWi samontaJo mdgomareobaSi gamonoliTebuli iqneba erTmaneTTan mTeli xidis sigrZeze (ix. nax.4) aranakleb 30 mm sisqis Semasworebeli feniT. Semasworebeli fenis sisqis ekonomiis mizniT, ganivkveTSi koWebi montaJdeba ise, rom dayrdnobis niSnulebi maqsimalurad miesadagos savali nawilis ganiv profils. savali nawilis Semasworebel fenas gaaCnia saproeqto ganivi profili, romelzec ewyoba 120 mm sisqis safari (10 mm hidrosaizolacio fena, 40 mm betonis damcavi fena mavTulbadeze, 70 mm asfaltis safari) 12 600 10 000 1 300 147 750 403 (cval ebad i a) cel i 1 300 m in. 3 250 (cval ebad i a) 403 m in. 3 250 147 750 z R ud ar i 208-75] ÃÎ ÑÒ 26804-86 sagz ao mo ni Svna sagz ao mo ni Svna ROAD MARKING 2.0 % ROAD MARKING max 4.0 % * mo aj i sagz ao mo ni Svna 3.503-1 ROAD MARKING 1 050 2.0 % mo no l i T u CAST IN SITU r kb ko Wi /RC GIRDER* * 1 200 1 300 400 1 700 1 300 r kb ko Wi /RC GIRDER* * 3.503.1-73: Á1-18-3 CAST IN SITU MEMBER* * * 3.503.1-73: Á2-18-3 550 r kb ko Wi /RC GIRDER* * mo no l i T ur i ubani 400 1 700 1 300 400 3.503.1-73: Á2-18-3 1 300 1 700 1 700 12 600 17 400 1 300 400 1 700 1 300 400 1 700 1 300 550 1 200 1 300 650 650 320 240 R2 R2 00 00 900 1 050 150 320 160 nax.4 malis naSenis tipuri konstruqcia sadeformacio nakerebi xidis mTel siganeze ewyoba ganapira da Sualedur burjebze (sul 4 cali) savali nawilis safaris mowyobamde. maTi montaJisaTvis aucilebelia, ganxorcieldes winaswardamzadebuli rkinabetonis koWebis Taros nawilis demontaJi kididan 400 mm siganeze. am dros aucileelia TaroSi arsebuli armatura SenarCundens maTTan sadeformacio nakeris dakavSirebis mizniT. Taros moSlili ubani damonoliTTdeba sadeformaco narerTann erTad am ukanasknelis montaJis Semdeg. 18 3 saqarTvelos garemosdacviTi politika da kanonmdebloba saxelmwifo politikis erT-erTi ZiriTadi mimarTulebaa erovnuli kanonmdeblobis, maT Soris gzS-sTan dakavSirebuli sakanonmdeblo aqtebis, evropul standartebTan SesabamisobaSi moyvana, miuxedavad imisa, rom garkveuli progresi ukve SeimCneva, saqarTvelos jer kidev seriozuli samuSao aqvs Casatarebeli im procedurebis gansaxorcieleblad, romlebic gansazRvrulia Semdeg direqtivebSi: - evrogaerTianebis sabWos 1985 wlis 27 ivnisis direqtiva 85/337/EEC calkeuli sazogadoebrivi da kerZo proeqtebis garemoze zemoqmedebis Sefasebis Sesaxeb da am direqtivis SesworebaSi – 97/11/EEC direqtivaSi. - evrogaerTianebis sabWos 1996 wlis 24 seqtembris 96/61/EC direqtiva dabinZurebis Tavidan acilebis da kontrolis integirebuli zomebis Sesaxeb. saqarTvelos garemosdacviTi kanonmdeblobis safuZvels Seadgens saqarTvelos konstitucia (1995 weli), romlis 37-e muxlis Tanaxmad: `yvelas aqvs ufleba cxovrobdes janmrTelobisaTvis uvnebel garemoSi, sargeblobdes bunebrivi da kulturuli garemoTi. yvela valdebulia gaufrTxildes bunebriv da kulturul garemos~ (punqti 3); `adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo garemos uzrunvelsayofad, sazogadoebis ekologiuri da ekonomikuri interesebis Sesabamisad, axlandeli da momavali Taobebis interesebis gaTvaliswinebiT saxelmwifo uzrunvelyofs garemos dacvas da racionalur bunebaTsargeblobas~ (punqti 4). am uflebis realizebisaTvis miRebulia mTeli rigi sakanonmdeblo da normatiuli aqtebi, romlebic asaxaven saxelmwifo pozicias am sferoSi, iTvaliswineben mTeli rigi saerTaSoriso konvenciebis moTxovnebs da moicaven garemos dacvis RonisZiebaTa mTel kompleqss. qvemoT warmodgenilia garemoze zemoqmedebis Sefasebis sferosTan dakavSirebuli sakanonmdeblo da kanoqvemdebare aqtebis CamonaTvali: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. “garemos dacvis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “garemoze zemoqmedebis nebarTvis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “ekologiuri eqspertizis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “produqtis usafrTxoebisa da Tavisufali mimoqcevis kodeqsi”; “wylis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “atmosferuli haeris Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “saqarTvelos tyis kodeqsi”; “saqarTvelos “wiTeli nusxisa” da “wiTeli wignis” Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; 10. “daculi teritoriebis sistemis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; 19 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. “daculi teritoriebis statusis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “wiaRis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; “niadagis dacvis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; „birTvuli da radiaculi usafrTxoebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanoni; „saSiSi nivTierebebiT gamowveuli zianis kompensaciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanoni; “saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsi”; “saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi”; “saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsi”; “aucilebeli sazogadoebrivi saWiroebisaTvis sakuTrebis CamorTmevis wesis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni; „kulturuli memekvidreobis Sesaxeb“ saqarTvelos kanoni; „saqarTvelos „wiTeli nusxis“ damtkicebis Sesaxeb“ saqarTvelos mTavrobis 2014 wlis 20 Tebervlis #190 dadgenileba; „garemoze zemoqmedebis Sefasebis Sesaxeb“ debulebis damtkicebis Taobaze“ garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministris 2013 wlis 15 maisis brZaneba #31 `garemos xarisxobrivi mdgomareobis normebis damtkicebis Sesaxeb” saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis ministris 2001 wlis 16 agvistos brZaneba 297/n; ”atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis indeqsis gamoTvlisa da atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis doneebis mixedviT gansakuTrebiT dabinZurebuli, maRali dabinZurebis, dabinZurebuli da dabinZurebis armqone kategoriis regionebisaTvis atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis indeqsebis sidideebis teqnikuri reglamenti” saqarTvelos mTavrobis dadgenileba M448, 2013 wlis 31 dekemberi; `atmosferul harSi mavne nivTierebaTa zRvrulad dasaSvebi gafrqvevis normebis gaangariSebis teqnikuri reglamenti~, saqarTvelos mTavrobis dadgenileba M408, 2013 wlis 31 dekemberi konvencia biologiuri mravalferovnebis Sesaxeb; konvencia “gareuli cxovelebis migrirebadi saxeobebis dacvis Sesaxeb”; konvencia saerTaSoriso mniSvnelobis, gansakuTrebiT wylis frinvelTa sabinadrod vargisi Warbteniani teritoriebis Sesaxeb. 20 4 dagegmili saqmianobis ganxorcielebis raionis bunebrivi da socialuri garemos fonuri mdgomareoba da reliefur-morfologiuri pirobebi მარტვილის მუნიციპალიტეტი მდებარეობს დასავლეთ საქართველოს ჩრდილო–აღმოსავლეთ ნაწილში, ოდიშის დაბლობზე (სამხრეთი ნაწილი) და ეგრისის ქედის მთისწინეთში (ცენტრალური ნაწილი) და მის სამხრეთ კალთებზე (ჩრდილოეთის ნაწილი). მას ჩრდილოეთით ესაზღვრება ხონისა და ცაგერის, სამხრეთით აბაშის, დასავლეთით სენაკისა და ჩხოროწყუს მუნიციპალიტეტები. მარტვილის ტერიტორიის სამხრეთ ნაწილი უჭირავს დაბლობს, რომელიც სამხრეთ დასავლეთიდან ჩრდილო–აღმოსავლეთისაკენ მაღლდება 60–დან 120– 170 მ–მდე. უმაღლესი ადგილი ტეხურას სათავე მდებარეობსზღვის დონიდან 3003 მ–ზე. მარტვილის ტერიტორიას სამხრეთ დასავლეთით ასხის მთის მასივი გასდევს, რომელიც მდიდარია კარსტული გამოქვაბულებით და ჩანჩქერებით, წიაღისეული საბადოებითა და საამშენებლო კირქვით. ლებარდეს ჩექოლასა და დვირის მთები მდიდარის სამკურნალო მინერალური წყლებით. მდინარეთა ხეობები ნაპირებზე ქმნის რელიეფურ წარმონაქმნებს, მცირე მდინარისპირა ვაკეებს და ზეგნებს, სადაც ათასწლოვან ალუვიურ ნიადაგზე შესანიშნავი ბაღებია გაშენებული. მთის მასივები მდიდარია სხვადასხვა მცენარეტა და ცხოველთა უნიკალური ჯიშებით. ტერიტორია 881 კვ კმ–ია, მათ შორის სასოფლო სამეურნეო სავარგულებს უკავუია 300 კვ, კმ. 4.1 კ ლი მ ა ტ ი სამეგრელო დასავლეთ საქართველოს ზღვის ნოტიო სუბტროპიკული ჰავის ოლქშია მოქცეული. სამეგრელოს ვაკე-დაბლობი და გორაკ-ბორცვიანი ზოლი გამოირჩევა ნოტიო თბილი ჰავით, უთოვლო ზამთრით და ცხელი ზაფხულით. საშუალო და მაღალმთიანი ადგილებისათვის კი დამახასიათებელია შესაბამისად ზომიერად ცივი და ცივი ჰავა, თოვლიანი ზამთრით და ხანმოკლე ზაფხულით. სამეგრელოს ტერიტორია დასავლეთ საქართველოსთან ერთად სუბტროპიკული და ზომიერი სარტყლების საზღვარზე მდებარეობს, რიც გამოც მზის რადიაციის საკმაოდ მაღალი მაჩვენებლით ხასიათდება. მზის ნათების ხანგძლივობა წლის განმავლობაში 1800-2200 სთ-ის ფარგლებში მერყეობს. ეს მაჩვენებელი მაღალია ვაკე ზღვისპირა ზონისთვის და ზღვიდან დაშორებისა და რელიეფის სიმაღლის და ღრუბლიანობის მატებასთან. სამეგრელოს ჰავის ხასიათზე დიდ გავლენას ახდენს შავი ზღვის სიახლოვე, ზღვის ზედაპირზე ტემპერატურა მთელი წლის განმავლობაში 90C -ზე დაბლა არ ჩამოდის. ზაფხულობით კი 24-450C -ს აღემატება. დამახასიათებელია მაღალი რადიაციული ბალანსი, რაც მაღალ თერმულ რეჟიმს განაპირობებს. სამეგრელოს ვაკე - დაბლობზე და გორაკ - ბორცვიან ზოლში ჰაერის საშუალო ტემპერატურა ბარში 14 0C-ს აღემატება, მთაში კი 10-120C -ს შეადგენს. ყველაზე ცივი თვე იანვარია, ამ დროს საშუალო თვიური ტემპერატურა ვაკე ნაწილში 6-70C-ს უდრის, მთიან ზონაში კი უარყოფითია. ყველაზე თბილი თვეებია ივლისი და აგვისტო. 21 ივლის-აგვისტოს საშუალო თვიური ტემპერატურა ვაკე-დაბლობზე 220C-ს აღემატება, მთიან რეგიონში 15-160C- ის საზღვრებში ცვალებადობს.ნალექების წლიური ხარჯი 1400-3000 მმ-ის საზღვრებში ცვალებადობს. ნალექების სიუხვით განსაკუთრებით საშუალო და მაღალმთიანი რეგიონები გამოირჩევა. 100C-ზე მაღალი აქტიურ ტემპერატურათა ჯამი 4000-45000C -ია. მარტვილის მუნიციპალიტეტის ტერიტორიაზე ვრცელდება ნოტიო სუბტროპიკული ჰავა. ბარში იცის რბილი ზამთარი და ხანგრძლივი ცხელი ზაფხული ნალექების მაქსიმუმით შემოდგომა - ზამთარში, მთისწინეთში დამახასიათებელია ზომიერად ცივი ზამთარი და ხანგრძლივი თბილი ზაფხული, ხოლო დაბალმთიან ზონაში ზომიერად ცივი ზამთარი და ხანგრძლივი გრილი ზაფხული. საშუალომთიან ზონაში გვხვდება შედარებით ხანგრძლივი ცივი ზამთარი და გრილი მოკლე ზაფხული. ეგრისის ქედის მაღალმთიან ზონაში ნამდვილ ზაფხულს მოკლებული მკაცრი ჰავაა. ბარში იანვრის საშუალო ტემპერატურა 3,5 0C, საშუალომთიან ზონაში -40C შეადგენს, შესაბამისად ივლისის საშუალო ტემპერატურაა 23- 120C. ბარში წელიწადში საშუალოდ 1400 – 1600 მმ ნალექი მოდის, იგი სიმაღლის მიხედვით მატულობს და 2600 მმ აღწევს. sakvlevi ubnis klimaturi pirobebis Sefaseba eyrdnoba martvilis (90) meteosadgurebis uaxloesi meteosadguri). monacemebs monacemebi (sakvlev miRebulia obieqtTan samSeneblo klimatologiis standartiT (pn 01.05-08). saqarTvelos samSeneblo klimaturi daraionebis rukis mixedviT raioni miekuTvneba III klimatur da III-b qveraions. ianvris saSualo temperature +20C-dan +60C-de icvleba, xolo ivlisis saSualo temperatura +220C-dan +280C-is farglebSia. haeris temperaturuli parametrebi mocemulia cxrilebSi. haeri temperatura - cxrili 2.1 I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII wlis saSualo Tveebi 4.4 5.3 8.1 12.4 17.1 20.2 22.1 22.5 19.3 15.5 10.9 7.2 13.8 absol uturi minimum i absol uturi maqsimu mi e cxeli Tvis saS e civi xuTdR iuri yvelaz e civi dRis saS yvelaz e civi period is saS haeri temperatura - cxrili 2.2 saSualo temperature 13 saaTze 22 27.8 -3 -6 yvelaze cxeli Tvis 40 yvelaze civi Tvis -18 7.0 26.9 4.6 Tveebi I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 70 69 69 68 72 76 81 80 80 74 69 67 wlis saSualo haeris fardobiTi tenianoba - cxrili 2.3 78 qaris maxasiaTeblebi - cxrili 2.4 qaris saSualo udidesi da umciresi siCqare, m/wm Ca a sa s 9/7 9/4 42/14 6/5 6/11 sd d 3/13 22/39 Cd ivlisi C ianvari qaris mimarTulebis ganmeoradoba (%) ianvari, ivlisi 3/7 5.1/0.8 2.8/0.7 qaris maxasiaTeblebi - cxrili 2.4 C Ca a sa s sd d Cd Stili qaris mimarTulebis da Stilis ganmeoradoba (%) Stili 7 7 29 5 8 8 31 5 30 atmosferuli naleqebis raodenoba weliwadSi Seadgens – 1904mm; naleqebis dReRamuri maqsimumi – 190mm; Tovlis safaris wona – 0.50kpa; Tovlis safaris dReTa ricxvi – 18; qaris wnevis normatiuli mniSvneloba w0 5 weliwadSi erTxel 0.85kpa; qaris wnevis normatiuli mniSvneloba w0 15 weliwadSi erTxel 0.85kpa; 23 1 weliwadSi erTxel mosalodnelia qari, siCqariT 28 m/wm; 5 weliwadSi erTxel mosalodnelia qari, siCqariT 36 m/wm; 10 weliwadSi erTxel mosalodnelia qari, siCqariT 39 m/wm; 15 weliwadSi erTxel mosalodnelia qari, siCqariT 42 m/wm; 20 weliwadSi erTxel mosalodnelia qari, siCqariT 43 m/wm; gruntebis sezonuri gayinvis normatiuli siRrme, sm: Tixovani da Tixnari - 0; wvrili da mtvrisebri qviSis qviSnari – 0; msxvili da saS. simsxvilis xreSiseburi qviSis – 0; msxvilnatexovanis – 0. 4.2 geomorfologiuri pirobebi da geologiuri agebuleba sakvlevi obieqtebi mdebareoben martvilis raionSi sofel salxinos midamoebSi, md. waCxuras marjvena da marcxena sanapiro zolSi. ubani geomorfologiuri TvalsazrisiT Sedis saqarTvelos beltis dasavleTi daZirvis olqSi, reliefi akumulaciur-eroziuli, xolo nawilobriv eroziul-denudaciuria. teqtonikuri daraionebis mixedviT miekuTvenba amierkavkasiis mTaTaSua ares, dasavleT daZirvis molasur zonas, odiSis bloks. raioni geologiurad agebulia neogenuri - Sua miocenuri asakis zRviur molasuri qanebiT: Tixebi, qviSaqvebi, konglomeratebi (zogan bazaluri), mergelebi, liTologiurad yavisferi da ooliTebi warmodgenilia: molurjo-ruxi da argilitis feris qviSaqviani msgavsi TixebiT kirqvebi. TxelSreebrivi qviSaqvebis Txeli SuaSreebiT, qviSaqvebiT, konglomeratebiT da mergelebiT. naleqebis gamofitvis qerqis simZlavre aRniSnuli raionis farglebSi 8-12m-is tolia. Seswavlil ubaze miwisqveSa wylebs meoTxeuli safari Seicavs. ZiriTadi qanebi faqtiurad wyalgaumtaria. 24 gansakuTrebuli wyaluxvobiT gamoirCeva aluviuri kenWnari, romelic mtknar, forovani cirkulaciis gruntis wylebs Seicavs. saqarTvelos seismuri saSiSroebis prognozuli rukis mixedviT naxurcilavo (#2782) ubani makroseismuri saSiSroebis 9 balian (samSeneblo normebi da wesebi ,,seismomedegi mSenebloba” – pn 01.01-09). zonaSi Sedis, seismurobis uganzomilebo koeficientis sidide 0.32-is tolia. qanebis sainJinro-geologiuri daxasiaTeba sakvlevi ubani daZiebulia ori WaburRiliT, #1 Wab. 25m da #2 15m siRrmiT, sul aRebulia 19 gruntis nimuSi (ГОСТ 12071‐84). geologiurad gamokvleuli teritoria (literaturiT) agebulia neogenuri - Sua miocenuri asakis zRviur molasuri qanebiT: Tixebi, qviSaqvebi, konglomeratebi (zogan bazaluri), mergelebi, ooliTebi da qviSaqviani kirqvebi. liTologiurad warmodgenilia: argilitis msgavsi TxelSreebrivi yavisferi da molurjo-ruxi feris TixebiT qviSaqvebis Txeli SuaSreebiT, qviSaqvebiT, konglomeratebiT da mergelebiT. aRniSnuli ubnis farglebSi sainJinro-geologiuri pirobebi TiTqmis erTgvarovania. reliefis zedapiri talRovan-safexurebrivia. md. waCxuras marjvena da marcxena sanapiroze ganviTarebulia gverdiTi da siRrmuli erozia, sayuradReboa rom momavalSi mimdinare procesma ar Seuqmnas problema saxide monakveTs. sakvlevi ubnis zeda fenas warmoadgens niadagis fena, romelic warmodgenilia yavisferi Tixis saxiT da misi simZlavre ganisazRvreba 0.1m-iT. Semdgomi fena warmodgenilia kenWovani gruntiT, xreSis- kaWaris CanarTebiT da TixaqviSis SemavsebliT, es fena md. waCxuras pirvel da meore terasas warmoadgens da misi simZlavre ganisazRvreba 25 2.9-3.4m-iT. aRsaniSnavia rom WaburRili #2-is WrilSi kenWovani gruntis SuaSi (0.1-2.1m intervali) gvxvdeba momwvano-yavisferi Tixnari, rac savaraudod md. waCxuris mier warmoqmnili linzas warmoadgens. Zlier gamofituli ZiriTadi qani, romelic warmodgenilia molurjonacrisferi TixebiT gvxvdeba 3.0-3.5m siRrmidan da maTi simZlavre aRwevs 5.5-11.2m-s. gamofituli ZiriTadi qani, romelic warmodgenilia qviSaqvebis da argilitebis morigeobiT iwyeba 8.5-14.7m-dan daZiebul siRrmemde gavrcelebiT. orive WaburRilSi fiqsirdeba wylis gamovlena Wab. #1 - 8.9m da Wab. #2 - 1.8m. xolo damyareba moxda Wab. #1 - 8.6m da Wab. #2 - 1.5m-ze. yvela penetraciis gaburRul SPT(C)-s WaburRilebSi cdebi, sul 12 Catarda cda. standartuli SPT(C)-s Catarebisas gamoyenebulia saSualo simZimis CaquCi romlis wona 60kg-s Seadgens, xolo vardnis simaRle 800mm. gamoyenebuli konusis maqsimaluri diametri 74mm-ia, wona 1kg, wveros kuTxe 600-ia. cdis Sedegebi mocemulia WaburRilebis Wrilebze. cxrilSi 4.1 moyvanilia Catarebuli SPT(C)-s Sedegebi intervalebis mixedviT, mocemuli ricxvebi Seesabameba konusis CaRrmavebis A, B, C da B+C intervalebs, B+C intervalis sigrZe 30sm-is tolia. cdebi Catarebulia sge 1, sge 2, sge 3 da sge 4 gruntebSi, rogorc cxrilidan Cans sge 1 gruntebisaTvis N(B+C) dartymaTa ricxi 9-is tolia, rac miuTiTebs, rom sge 1 miekuTvneba rbilplastikuri konsistenciis grunts. sge 2 kenWovani guntebisaTvis, B+C yvelgan >25 dartymaze, rac gamowveulia samSeneblo moednis liTologiuri agebulebiT, dartymaTa ricxvis sidide 15sm siRrmeze konusis gruntSi CasaRmaveblad aRemateba 25 dartymas, gruntebii miekuTvneba Zalian magari gruntebis jgufs. sge 3 gruntebisaTvis N(B+C) dartymaTa ricxi 34.5-is tolia, rac miuTiTebs, rom sge 3 miekuTvneba nax. magari konsistenciis grunts. sge 4 ZiriTadi guntebisaTvis, B+C 45/>25 dartymaze metia, rac gamowveulia samSeneblo moednis liTologiuri agebulebiT, dartymaTa ricxvis sidide 15sm siRrmeze konusis gruntSi CasaRmaveblad saS. aris 45 an aRemateba 25 dartymas, gruntebii miekuTvneba magari gruntebis jgufs. cxrili 4.1 26 # Wab # 1 2 saSualo 2 1 3 1 4 2 saSualo 5 1 6 1 7 1 8 2 saSualo 9 1 10 1 11 2 12 2 saSualo 4.3. ტე ქ ტონ ი კ ა და interv. m sge # A B C B+C 1.0-1.45 1 2 3 6 1.45-1.90 3.0-3.45 0.15-0.6 2 2 2 22 >25 21 23 >25 >25 >25 >25 >25 5.8-6.0 9.1-9.55 12.0-12.45 5.5-5.95 3 3 3 3 14 12 11 14 18 17 17 15 18 16 19 18 16.0-16.45 19.5-19.95 9.0-9.45 13.5-13.95 4 4 4 4 23 23 20 23 22 >25 20 21 24 >25 24 >25 9 9 >25 >25 >25 >25 36 33 36 33 34.5 46 >25 44 >25 45/>25 ს ე ი ს მ ურობ ა ტექტონიკური თვალსაზრისით საკვლევი ტერიტორია მოქცეულია საქართველოს ბელტის დასავლეთი დაძირვის ზონის კოლხეთის ქვეზონაში. კოლხეთის ქვეზონა მოიცავს დასავლეთი დაძირვის ზონის ყველაზე უდაბლეს ნაწილს და თანამედროვე ტექტონიკის თვალსაზრისით წარმოდგენილია კოლხეთის მთათაშორისი ბარით (ჩანაღუნი). საკვლევ ტერიტორიაზე კოლხეთის დაბლობი ნალექებით – უმეტესად ალუვიური (მდინარეული) შიშვლდებიან წარმონაქმნებით. ჩანაღუნის ბორტებზე ზღვიური მოლასები. ისინი ძლიერ პალეოგენ–ნეოგენური ასაკის დანაწევრებულნი, დანაოჭების ხარისხი აგებულია მძლავრი მეოთხეული არიან რთულია. ეს ნაოჭები როგორც წესი ასიმეტრიულია, ხშირად გადაყირავებული. ამიტომ შრის წოლის ელემენტები მცირე მანძილზეც კი მკვეთრად იცვლება. ზემოთ თქმული ზოლისათვის და განსაკუთრებით დამახასიათებელია მთისწინეთის სამხრეთი კოლხეთის დაბლობის აღმოსავლეთი კიდისათვის. მოლასებს უმეტესად გააჩნიათ მონოკლინური წოლა, ქანების შრეები დახრილია სამხრეთისაკენ და გართულებულია საფარი ნაოჭებით. saqarTvelos teritoria seismuri ganlagebulia 8 saSiSroebis balian rukis seismur mixedviT, zonaSi sakvlevi (MSK64-skala), seismurobis uganzomilebo koeficienti A=0.15. (samSeneblo normebi da wesebi - ,,seismomedegi mSenebloba” - pn 01.01-09). 27 4.4. hidrologia mdinare waCxuras mokle hidrografiuli daxasiaTeba mdinare waCxura saTaves iRebs egrisis qedis samxreT ganStoebaze arsebuli asxis masivze 2430 metris simaRleze da erTvis md. texurs marcxena mxridan sof. patara JinoTTan 229 metris simaRleze. mdinaris sigrZe 28,2 km, saerTo vardna 2201 metri, saSualo qanobi 78,0‰, wyalSemkrebi auzis farTobi ki 89 km2-ia. mdinares erTvis ramdenime Senakadi jamuri sigrZiT 25,4 km. mdinaris auzi 1500 metr niSnulamde mdebareobs asxis masivis karstul platoze, sadac mravlad aris warmodgenili karstuli Zabrebi. calkeuli karstuli Zabris siRrme 20-25 metrs utoldeba. asxis masivis qvemoT mdinaris auzi egrisis qedis samxreT-dasavleT winamTebis zonas moicavs. misi ferdobebi cicaboa da erwymis mimdebare qedebis kalTebs. auzis geologiur agebulebaSi monawileobas iReben kirqvebi, qviSaqvebi, mergelebi da Zveli konglomeratebi, romlebic gadafarulia Tixnari niadagebiT. sofel lesxuluxemde auzis didi nawili dafarulia xSiri foTlovani tyiT. qvemoT, SesarTavisken, dasaxlebuli punqtebis mimdebare teritoriebi ki aTvisebulia sasoflo-sameurneo kulturebiT. mdinaris xeoba asxis masivze aramkafiod aris gamoxatuli. asxis masivis qvemoT, sof. lesxuluxemde misi xeoba V-s formisaa, sof. lesxuluxes qvemoT, SesarTvamde ki trapeciul formas iZens. mdinaris kalapoti zomierad klaknili da ZiriTadad dautotavia. asxis masivis qvemoT misi kalapoti kldovani, qvemoT SesarTavisken ki qva-xreSiania. nakadis sigane icvleba 2-3 metridan 10-15 metramde, siRrme 0,2-dan 0,7 metramde, xolo siCqare 2,0-2,5 m/wm-dan 1,8-1,6 m/wmde. mdinare sazrdoobs Tovlis, wvimisa da gruntis wylebiT. misi wylianobis reJimi xasiaTdeba gazafxulis umniSvnelo wyaldidobiT da wyalmovardnebiT mTeli wlis manZilze. mdinare gamoiyeneba soflis wisqvilebis samuSaod. saproeqto xidis kveTamde mdinaris sigrZe 27,0 km, saerTo vardna 2182 metri, saSualo qanobi 81 ‰, wyalSemkrebi auzis farTobi ki 87,8 km2-ia. am monakveTze mdinaris pirveli rigis Senakadebis jamuri sigrZe 23,1 km-ia. 4.5. biomravalferovneba ფლორა სამეგრელოს მცენარეული საფარი საკმაოდ მდიდარი და მრავალფეროვანია, რაც მისი ფიზიკურ-გეოგრაფიული პირობების ნაირგვარობით და ნაწილობრივ ადამიანის სამეურნეო საქმიანობით არის განპირობებული. სამეგრელოს ფლორა 1200 მ-დე უმაღლესი მცენარის სახეობას ითვლის, მათ შორის 175 ენდემია. ფლორისტული თვალსაზრისით უნიკალურია ტორფიანი ჭაობები, კოლხური ტყეები მარადმწვანე ქვეტყით, მუხნარი, წიფლნარი და წიწვიანი 28 ტყეები, სუბალპური ტანბრეცილი ტყეები, სუბალპური და ალპური მაღალბალახეულობა და ალპური მდელოები. მე–19–20–ე საუკუნეებში სამეგრელოს მცენარეულმა საფარმა მნიშვნელოვანი ანთროპოგენული დეგრადაცია განიცადა. განსაკუთრებით ეს ითქმის ვაკე დაბლობისა და გორაკ-ბორცვიანი ზოლი მცენარეულობაზე. მურყნარები და შერეული კოლხური ფართოფოთლოვანი ტყის დაჯგუფებები ნაშთებია იმ პირველყოფილი ტყეებისა, რომელიც დაფარული იყო კოლხეთის ვრცელიო დაბლობი. დაბლობის მცენარეულობა ინტენსიური სამეურნეო ზემოქმედების შედეგად, თავისი პირველადი სახით თითქმის არაა შენახული. ხელსაყრელი ბუნებრივი პირობების გამო ის სასოფლო-სამეურნეო ნათესებითა და კულტურული ლანდჩაფტითაა წარმოდგენილი, ბუნებრივი მცენარეულობა ძნელად ასათვისებელ ადგილებშია შემორჩენილი; რომლებიც წარმოდგენილია მუხის, რცხილისა და წაბლის უპირატესობით. კოლხეთის ადგილობრივი ტყეები შედგება რელიქტური სახეობებისაგან, სადაც დომინანტი ფორმაა: რუხი მურყნარი, ლაფანი, კოპიტი, იფანი, იმერული მუხა, წაბლი, ცაცხვი და ა.შ. მდინარეთა ტერიტორიებზე ქვეტყეში ჩვეულებრივია პონტური შქერი, წყავი, ბზის უღრანი ტყეები, (მდ.ტეხურას ხეობა), რომელიც განსაკუთრებული სიმაღლით გამოირჩევა. სუბალპური სარტყელი გამოიხატება (1800-2000 მ) მეჩხერი პარკელი ტიპის ტყეებით: არყის, მაღალი მთისბოყვისა და ცირცელისაგან შექმნილი. პარკეულ ტყეებს ცვლის ტანბრეცილი ტყის ზოლი. Ffauna სამეგრელოს მხარის ფაუნა თითქმის ყველა სისტემატიკურ კატეგორიას მოიცავს, უმარტივესიდან დაწყებული ძუძუნწოვრებით დამთავრებული. რეგიონში ბევრგან ბინადრობს მგელი, ტურა, მელა, კოლხეთის ტყე ჭალებში, კერძოდ ჭალადიდის ტყეებში ხშირია შველი. აქ ახლო წარსულში ფართოდ იყო გავრცელებული ღორი, ამჟამად ის აქა იქ შემორჩა. ორნითო ფაუნიდან კოლხეთის ნაკრძალში უამრავი მობუდარი და მიმომფრენი სახეობა იყრის თავს, რადგან ის წარმოადგენს სამიგრაციო გზას და საიმედო თავშესაფარს ევროპიდან და რუსეთიდან გამოფრენილი სახეობებისათვის. მტაცებელი ფრინველებიდან ბევრია შავი ძერა, შევარდენი, ძერაბოტი, ბექობის არწივი. პალიასტომის ტბის, ცხენისწყლისა და ენგურის სანაპიროზე შემორჩა ძვირფას ბეწვიანი წავი, თუმცა ერთეულების სახით. უმნიშვნელო რაოდენობით არის წაულა; მღრღნელებიდან საგანგებოდ უნდა ცხოველი ნუტრია, რომელიც მე-20 საუკუნეებში იქნა კოლხეთში შემოყვანილი. კოლხეთის ნაკრძალი და მის ახლო-მახლო ტერიტორიაზე ტბორებში ან გუბურებში სახლობს - მცირე აზიური ტრიტონი. მრავლადაა გომბეშო, ვასაკა, ტბის ბაყაყი. სამეგრელოში გავრცელებულია ქვეწარმავალთა 9 სახეობა. რეგიონში მრავალრიცხოვანია ფეხსახსრიან ცხოველთა ტიპი. დაწყებული წყალში მცურავი კიბოსნაირებიდან, დამთავრებული ობობასნაირებით და განსაკუთრებით მწერებით. ენდემური ფორმებიდან აღსანიშნავია მეგრული მორიელი. 29 4.6. atmosferuli haeris mavne nivTirebebiT fonuri dabinZureba martvilis municipalitetSi qveynis sxva regionebTan SedarebiT, moqmed sawarmoTa raodenoba ar aris maRali da Sesabamisad, mavne nivTierebebis emisia atmosferoSi SedarebiT mcire raodenobiTaa. regionis procentuli wili qveyanis masStabiT sawarmoebidan haerSi mavne nivTierebebis gafrqvevaSi 2012 wlis monacemebiT 0.26% Seadgenda. difuziuri wyaroebi, avtosatransporto saSualebebi da stacionaluri wyaroebi regionSi atmosferuli haeris dabinZurebis ZiriTad wyaros warmoadgens. 4.7. xmauris gavrceleba saqarTveloSi xmauris gavrcelebis doneebi regulirdeba normatiuli dokumentiT: sanitariuli normebi 2.2.4/2.1.8. 003/004-01 `xmauri samuSao adgilebze, sacxovrebeli, sazogadoebrivi Senobebis saTavsebSi da sacxovrebeli ganaSenianebis teritoriaze~ (s.s.m. #90, 24.08.2001, muxli 647). aRniSnuli ganaSenianebis normatuli teritoriis dokumentis sazRvarze mixedviT xmauris sacxovrebeli gavrcelebis donis normad Ramis saaTebisaTvis (23 sT-dan 7 sT-mde) miRebulia 45 dba, xolo dRis saaTebisaTvis (7 sT-dan 23 sT-mde) 55 dba. saproeqto teritoriebze xmauris gavrcelebis mniSvnelovani wyaroebi ar aris arsebul ganTavsebuli. dasaxlebul misi ganTavsebis punqtebSi, mimdebare xmauris teritoriebze gavrcelebis doneebi ZiriTadad ganpirobebulia savtomobilo transportis moZraobiT. 4.8. kulturuli mekvidreobis Zeglebi uaxlosei kultruli Zegli dadianebis sasaxle imyofeba saproeqto ubnidan 3 kilometrSi. mSenebelobis procesSi naklebadaa SesaZlebeli adgili hqondes arqeologiuri Zeglebis gviani aRmoCenis faqtebs. Tumca saqarTvelos aseT SemTxvevaSi kanonmdeblobiT aucilebelia (saqarTvelos kanoni daculi `kulturuli memkvidreobis dacvis Sesaxeb~) gaTvaliswinebuli moTxovnebi. 30 iqnas 5 daskvnebi winamdebare garemoze zemoqmedebis Sefasebis angariSSi ganxiluli saqmianoba, misi masStabisa da saqmianobis Taviseburebebidan gamomdinare, ar aris garemoze mniSvnelovani zemoqmedebis matarebeli. dokumentSi mocemuli Semarbilebeli warmoebis zemoqmedeebis qmedebebis SemTxvevaSi ganxorcielebis, SesaZlebeli zemoqmedebisa da garemoebebis aRmoCenis Tavidan riskebis iqneba Tavidan SemTxvevaSi, qmedebebis SemuSaveba-ganxorcieleba. 31 acilebisa agreTve garemoze aclileba, saTanado da moitoringis mosalodneli agreTve axali Semarbilebeli gamoyenebuli literatura 1. kecxoveli n.n. 1957. saqarTvelos kulturul mcenareTa zonebi. mecniereba. Tbilisi. 2. kecxoveli n.n. 1959. saqarTvelos mcenareuli safaris ruka. danarTi wignisa: “saqarTvelos mcenareuli safari”. Tbilisi. 3. kecxoveli n.n., 1960. saqarTvelos mcenareuli safari. Tbilisi. 4. kecxoveli n.n. (red.) 1977. davicvaT saqarTvelos ssr veluri da kulturuli mcenareebi. saq. mecn. akad. gamoc., Tbilisi. 5. mayaSvili a. 1995. saqarTvelos xeebi da buCqebi (red. g. naxucriSvili da n. zazanaSvili). WWF, Tbilisi. 6. saqarTvelos mcenareebis sarkvevi. 1969. 2. saq. mecn. akad. gamoc., Tbilisi. 7. saqarTvelos flora. 1941-1952. 1-8. saq. mecn. akad. gamoc., Tbilisi. 8. saqarTvelos flora. 1970-2000. 1-13. mecniereba, Tbilisi. 9. qvaCakiZe r. 1996. saqarTvelos geobotanikuri daraioneba. mecniereba, Tbilisi. 10. qvaCakiZe r. 2001. saqarTvelos tyeebi. Tbilisi. 11. SanSiaSvili p. 1998. saqarTvelos daculi teritoriebis sistemis ganviTareba. strategiuli kvlevisa da ganviTarebis centris biuleteni (Tbilisi). № 16, 2-23. 12. Гулисашвили В.З. 1964. Природные зоны и природно-исторические области Кавказа. Наука, Москва. 13. Akhalkatsi M., Mosulishvili, M., Kimeridze M., etc. 2005-2007. Conservation and Sustainable Utilization of the Endangered Medicinal Plants in Samtskhe-Javakheti. UNDP/GEF Project: Recovery, Conservation and Sustainable Use of Georgia’s Agricultural Diversity. 14. Akhalkatsi, M., Kimeridze, M., Lorenz, R., Kuenkele, S., Mosulishvili, M. 2003. Diversity and Conservation of Georgian Orchids. Tbilisi. 15. Bitsadze, M., Rukhadze, A. (2001). “gadaSenebis piras myofi veluri faunisa da floris saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb konvenciis” (CITES) danarTebSi Setanili saqarTvelos veluri faunisa da floris saxeobebi. (The species of wild flauna and flora of 32 Georgia in the appendix lists of the Convention on International Trade in Endangered Species of the Wild Fauna and Flora (CITES). Tbilisi. 16. IUCN. 2001. IUCN Red List Categories and Criteria: Version 3.1. IUCN Species Survival 17. Karagöz Gursel. 2001. Introductory country reports. Turkey. In: Borelli S., Kremer A., 18. Morris P. 1995. Ecology overview. EIA. 197-225. 19. Morris P., Thurling D., Shreeve T. 1995. Terrestrial ecology. EIA, 227-241. 20. saqarTvelos wiTeli nusxa, saqarTvelos prezidentis brZaneba №303, 2006 w. 2 maisi. 21. buxnikaSvili a. 2004. masalebi saqarTvelos wvril ZuZumwovarTa (Insectivora, Chiroptera, Lagomorpha, Rodentia) kadastrisaTvis. gam. “universali”, Tbilisi: 144 gv. 22. gurieliZe z. 1996. saSualo da msxvili ZuZumwovrebi. wignSi: “saqarTvelos biomravalferovnebis programis masalebi”. Tbilisi: 74-82. 23. kutubiZe m. 1985. saqarTvelos frinvelebis sarkvevi. Tsu gamomcemloba, Tbilisi: 645 gv. 24. janaSvili a. 1963. saqarTvelos cxovelTa samyaro. t. III. xerxemlianebi. TsuU gamomcemloba, Tbilisi: 460 gv. 25. ukleba d. 1981. fizikur-geografiuli daraioneba // qarTuli sabWoTa enciklopedia. t. saqarTvelos ssr. //Tbilisi: 28-30. 26. Верещагин Н.К. 1959. Млекопитающие Кавказа. История формирования фауны // Изд. АН СССР, М.-Л. : 703 с. 27. Девдариани Г.С. 1986. Закавказская депрессия. В кн.: Г. Габриелян (ред.), Физическая География Закавказья. Ереван, изд-во Ереванского гос. Ун-та. 28. Мусеибов М.А., Назарян Х.Е., Габриелян Г.К., Джакели Х.Г. 1986. Физикогеографическое зонирование. В кн.: Г. Габриелян (ред.), Физическая География Закавказья. Ереван, изд-во Ереванского гос. Ун-та. 29. Ресурсы поверхностных вод СССР. Том 9. Закавказье и Дагестан. Выпуск 1. Западное Закавказье – Гидрометеоиздат; Ленинград. 1974 г. 33 30. Плотины и развитие. Новая методическая основа для принятия решений. Отчёт всемирной комиссии по плотинам. –Всемирный фонд дикой природы (WWF). 2009 г. 31. Люшвин П.В. Причины резких сокращений биомасс зообентоса и их последствия // Рыбное хозяйство. – 2009. – № 5. – С. 65-69. 32. Knight, K. 2009. Land Use Planning for Salmon, Steelhead and Trout. Washington Department of Fish and Wildlife. Olympia, Washington. 33. В. Н. ЛЕМАН, А. А. ЛОШКАРЕВА - СПРАВОЧНОЕ ПОСОБИЕ: ПО ПРИРОДООХРАННЫМ И МЕЛИОРАТИВНЫМ МЕРОПРИЯТИЯМ ПРИ ПРОИЗВОДСТВЕ СТРОИТЕЛЬНЫХ И ИНЫХ РАБОТ В БАССЕЙНАХ ЛОСОСЕВЫХ НЕРЕСТОВЫХ РЕК КАМЧАТКИ; Всероссийский научно исследовательский институт рыбного хозяйства и океанографии Камчатский научно- исследовательский институт рыбного хозяйства и океанографии; Москва Товарищество научных издательств КМК 2009 34. CHECK LIST OF FISHES OF GEORGIA - N. Sh. Ninua, B. O. Japoshvili; Georgian National Museum; Institute of Zoology 35. rezo goraZe - Savi zRvis oraguli (Salmo trutta labrax Pallas) statusi, bioekologia, konservaciisa da menejmentis strategia – disertacia; SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti; baTumi – 2009 36. Рыбохозяйственные проблемы строительства и эксплуатации плотин и пути их решения. Материалы заседания тематического сообщества по проблемам больших плотин и Научного консультативного совета Межведомственной ихтиологической комиссии, Москва, 25 февраля 2010 г. – Составители: А.С.Мартынов, А.Ю.Книжников. М., WWF России, 2010 г. – 176 с. 37. g. gigineiSvili, klimatis g.metreveli, Tanamedrove T.gziriSvili, globaluri b.beritaSvili. daTbobis gavlena saqarTvelos zRvis sanapiro zonaze. gaero, klimatis cvlilebis CarCo konvenciis erovnuli saagento, Tsu, saqarTvelos geografiuli sazogadoeba. Tbilisi, 1999. 74 gv. 38. Georgia’s Second National Communication to the UNFCCC. Tbilisi, 2009. Pg. 102115, 145-154. www.climatechange.telenet.ge. 34 39. Справочник по климату СССР, вып. 14. Температура воздуха и почвы. Гидрометеоиздат. Ленинград 1967. 40. Справочник по климату СССР, вып. 14. Влажность воздуха, атмосферные осадки, снежный покров. Гидрометеоиздат. Ленинград 1970. 41. Справочник по климату СССР, вып. 14. Ветер. Гидрометеоиздат. Ленинград 1968. 42. okeanografiuli reJimi baTumis komunaluri wylebis adliis gamwmendi mowyobilobis gantvirTvis sazRvao seqtorSi. proeqtis xelmZRvaneli g.metreveli. Tbilisi 2009. 39 gv. gzS-s momzadebaSi monawile eqspertebis sia 1. dimitri ukleba 2. badri ukleba 3. TinaTin dvaliSvili 4. luiza kuSanaSvili 5. nunu omanaZe 6. TinaTin SavguliZe 7. Sps „ჯეოტექსერვისი“ 35
© Copyright 2025